Venecija. Sapnas ar tikrovė? Praeitis ar dabartis? Kiekvienas vakare stovintis ant akmeninio Venecijos grindinio, kur namų langų šviesos plaukia vandeniu, kartu su tyliai praslenkančia paskutine gondola, jaučiasi tarsi kitame pasaulyje ir pradeda tikėti, kad tuoj išgirs sunkius sergančiųjų maru atodūsius arba viename iš langų pastebės D.Kazanovą. Venecija slepia savo veidą už prabangos, nerūpestingumo ir abejingumo fasado. Miestas daugybę kartų statytas ir griautas, įsikūręs ant 118 lagūnos salelių prie šiaurinės Adrijos jūros pakrantės. Ji pastatyta ant 10 000 ąžuolinių ir guobų polių, išvagota 200 kanalų ir sujungta 400 tiltų. Šiandieninėje Venecijoje kunkuliuoja gyvenimas, o vasaros metu turistų skaičių tenka riboti. Vasaris – Venecijos karnavalo mėnuo su viduramžių laikų triukšmingų ir spalvingų linksmybių tradicijomis.
Nuostabus meno kūrinys, dar vadinamas XVII a. Europos simboliu, yra didžiausia miesto aikštė - Šv.Morkaus aikštė, kurioje puikuojasi Šv.Morkaus bazilika ir Dožų rūmai. Šv.Morkaus bazilikos vidus sukuria bizantišką įspūdį, auksinės sienos ir brangakmeniais inkrustuoti Pala D.Oro demonstruoja bizantišką praeitį, kurios ji visai neturi. Dožų rūmai, tai karų, intrigų, žudynių ir iškilmingų įvykių vieta. Tiesiog būtina pasiplaukioti Venecijos kanalų labirintai, kurie geriausiai atskleidžia šio miesto neįprastumą. Nuolat nuo kranto atitrūksta vaporettos ir plukdo keleivius į San Mikelę, į Muraną, kur iš stiklo padaromi nepaprasti stebuklai, arba į Buraną su spalvotais namukais. Lido, kuris su savo išplautomis spalvomis visada suteikdavo gerą foną tapytojams ir filmų režisieriams. Tai vis žavingoji Venecija…

Amsterdamas - miestas pilnas kontrastų. Čia jis virpa gyvenimu, o po akimirkos ramus, savas ir prašmatnus, egzotiškas ir tolerantiškas. Miestas keičiasi priklausomai nuo metų laiko. Žiemos metu visą Amsterdamą užšalusiais kanalais gali apkeliauti slidėmis. Tik žiemos periodu gali suprasti, kodėl olandų dailininkai tapydavo tokius vaizdus: vakaro šviesoje virš kanalų spingsi namai ir tiltai išsilenkia lyg auksiniai skliautai. Amsterdamas yra tarsi senoviškas paveikslas pulsuojantis naujoviškumu. Kad pajustum Amsterdamo miesto dvasią užtenka apsilankyti “bronzinėje kavinėje”. Kokliais dengtos sienos yra beveik juodos nuo papirosų dūmų, galima girdėti, kaip pilamas alus, o biliardo kamuoliuko smūgius slopina linksmas juokas. Kanalų, laisvės ir menininkų miestas – taip apibūdina Amsterdamą keliautojai.
Pavasario, vasaros ir rudens metu įdomiausia susipažinti su miestu išsinuomavus dviratį. Dviračiai Amsterdame yra mėgstamiausia transporto priemonė, o stovėjimo aikštelės ant tiltų atrodo labai puošniai. Patartina aplankyti Margere Brug (Plonas tiltas), rylas, Karališkuosius rūmus, gražias bažnyčias, išvaizdžią alėją Damrak, Vondelio parką ir viduramžiais įrengtą Beginhofą (Begijnhof), dvelkiantį vienuolyno ramybe. Be Karališkųjų rūmų prie Damų aikštės, kuriuose demonstruojama vertinga XVII amžiaus dailės muziejų kolekcija, Amsterdame yra dar du muziejai, kuriuos būtina aplankyti: Valstybinis muziejus (Rijskmuzeum) su dideliais skulptūrų, taikomosios dailės ir tapybos rinkiniais (net 22 Rembranto paveikslai) bei valstybinis Van Gogo muziejus. Jame sukauptas didžiausias pasaulyje šio dailininko paveikslų rinkinys. Gana populiaru Amsterdame leisti laiką apsipirkinėjant, čia rasite ir legendines “blusų turgavietes” (Waterlooplein ir Looiersgrachtas). Viena iš labiausiai lankomų vietų – šimto parduotuvių galerija Winkel Utrecht, kur daugybė keistų, spalvingų ir patrakusių parduotuvių.

Chaotiškas judėjimas Atėnų centro aikštėse ir gatvėse neerzina besibūriuojančių žmonių. Automobilių burzgesys ir klaksonų pypsėjimas nedaro didelio įspūdžio geriantiems kavą daugybėje kavinukių. Be to atėniečiai niekada nepamiršta šypsotis, nuginkluoja palankumu ir didžiuojasi savo miestu, kuris dabar klesti taip, kaip klestėjo prieš tūkstantį metų. Dar ir šiandien, kai vasarą jo gatvėmis vaikštinėja turistai, jis išlaiko charakteringą praėjusių amžių atmosferą.
Atėnų Akropolis – įspūdingiausia vieta. Išliko viduramžiais statytos bizantiškos bažnyčios: Šv. Apaštalų (X amžius), Šv. Teodoro (Ajos Theodoros, 1049 m.), Mažoji Metropolija (pastatyta ant XII a. senovinių griuvėsių – jos sienose išraižyta apie 100 senovinių ir bizantiškų reljefų). Paminėtini – smuklė senamiesčio Plakos rajone, čia dažniausiai lankosi turistai, Panteono fasadas – didžiulė šventovė skirta Atėnei – garsiausias Atėnų akropolio statinys.

Barselona. Nuo aušros iki vidurnakčio beveik kiekvienas mieste pereina platanų alėja, kuri jungia didžiulę Katalonijos aikštę – Plazza de Cataluna – su uostu. Didelio miesto atmosfera kuri kartais užburia lankytojus – tai gyvenimo džiaugsmo, laisvės šlovinimo ir mėgavimosi menu mišinys.
Rambloje nuo 5 val. ryto atsidaro turgavietė Boqueria, kur gausu žuvų. Vakarais barseloniečiai eina į operą, kur visada išperkami visi bilietai, nors ten yra apie 5000 vietų, o bilietai kainuoja brangiai. Gidai praveda turistus Kolumbo keliu, iš uosto 700 metrų veda Rambla į viršų, paskui pasuka į dešinę, į Karališkąją aikštę (Plaza del Rei). Daugelyje viduramžių pastatų įsikūrusios šiandieninės kultūrinės ir visuomeninės institucijos: muziejai (trejuose rūmuose veikia Pikaso darbų parodos). Senuose gotiškuose vyninės rūsiuose (pavyzdžiui, vyninėje Can Culleretes arba Los Caracoles) galima paragauti gardžių kataloniškos virtuvės patiekalų. Visus stebina XIX ir XX a. sandūroje pastatytas Auksinis keturkampis - 150 secesijos stiliaus pastatų kompleksas. Garsiausias ir įžymiausias Gaudi darbas yra bažnyčia Sagrada Familia (Šventoji Šeima), pradėta statyti 1882 m. 1926 m. po Gaudi mirties, buvo baigta tik trečiojo iš aštuoniolikos aukštų statyba. Bažnyčia statoma iki šiol. Ant kalvos pastatytas olimpinis kompleksas Anell Olimpic 1992 m. vykusioms olimpinėms žaidynėms. Architektas Josephas Lluisas Sertas 1974 metais sukūrė pastatą, vėliau pertvarkytą į didžiojo siurrealisto Joano Miro (1893 – 1983 m.) muziejų. Pats meistras toje vietoje sukūrė Moters ir paukščio skulptūrą bei spalvotą Ramblos mozaiką. Taip pat paminėtinos tokios įžymybės kaip Montserato vienuolynas, Barselonos fontanai, Dali muziejus Figere, senamiestis Žironoje, dar vadinamas Mažąja Florencija.

Stambulas. - kontrastų miestas įsikūręs dviejuose žemynuose. Neįmanoma pamiršti siaurų ir triukšmingų Stambulo gatvių – vežimų aptriušusių sunkvežimių, autobusų ir žvilgančių limuzinų spūsčių. Ta gyva, jaudinanti įtampa tarp kultūrų ir tradicijų, sukurta miesto, kuris per 2000 metų smarkiai keitėsi, atmosfera. Kai moterys vakariniuose europinės miesto dalies Eyup ir Fatih rajonuose vaikšto su šydais, o jų vyrai nešioja tiurbanus ir griežtai laikosi kvietimų melstis, sklindančių iš senų minaretų, tai kitame Aukso rago krante verslininkai su pilkais kostiumais ir subtiliai pasidažiusios studentės skuba į naujoviškus prekybos ir verslo centrus. Paradoksalu, bet europietiškas gyvenimo stilius vystėsi azijietiškoje pusėje, o rytietiškos tradicijos išliko pietiniame Aukso Rago užutekio krante.
Paminėtinos mečetės – Žydroji (sultonas Ahmato Džami), yra vienintelė, turinti 6 minaretus; Suleimano Puikojo (Suleimaniyje); Mechmedo II (Fatich), Eyup (šią mečetę labai brangina turkai, nes joje yra Mahometo mokinio Eou Eyup karstas). 1453 metais Šv. Sofijos soboras buvo perstatytas į mečetę Hagia Sophia, prie jos pastatyti keturi minaretai kampuose. Mečetes kupolą laiko keturios kolonos 90 metrų aukštyje. Šiuo metu Hagia Sophia prarado savo religinę funkciją ir dabar joje yra muziejus, nors kur kas daugiau musulmonų ateina į ją melstis. Pastatas yra bizantiško meno šedevras. Imperatorius Justinianas I liepė ją pasatyti 532 metais. Statyba truko 5 metus. Šv. Sofijos soboras buvo šimtus metų didžiausia krikščionių pasaulio bažnyčia. Iš pietinės pusės Šv. Sofijos soboras jungiasi su didžiuliu Topkapio rūmų kompleksu. Sudėtingame komplekse su nesuskaičiuojama daugybe objektų – paviljonų, kambarių, vartų, bokštų, bibliotekų, kiemelių ir sodų – gyveno sultonai su 4000 tarnų. Vien haremas užima 400 kambarių. Dabar rūmuose eksponuojamos – bižuterijos, porceliano, ginklų, aukso ir brangakmenių dirbinių, pranašo Mahometo relikvijų kolekcijos. Priešais šv. Sofijos soborą yra įėjimas į imponuojantį Stambulo pastatą – Yerebatan Sara – bizantietiški rūmai, pavadinti Užtvindytais rūmais. Jie buvo pastatyti VI a., valdant imperatoriui Justinianui I, 8 metrų aukščio 336 kolonos, kurių pamatai papuošti medūzų gorgonų galvomis, paremia rezervuaro, kuriame gali tilpti 80 000 kubinių metrų vandens, arkiniai skliautai. Taip pat pažymėtinos tokios miesto įžymybės, kaip “Aukso turgus” – apakinantis aukso spindesiu ir gausa, Egiptiečių turgus – užburiantis prieskoninių žolelių kvapais, tiltas per Bosforą – architektūrinės statybos šedevras sujungiantis du žemynus.

Ar įmanoma atsiminti Londoną, be karališkos šeimos, be savo tradicijų? Bet kurioje pasaulio šalyje praeitis nėra tokia svarbi ir reali kaip Bakingamo rūmuose. “Tik nepanaikinkit monarchijos” - ištrūksta ne vienam užsieniečiui, dalyvaujančiam iškilmingame kariniame parade. Neišdildomus atsiminimus palieka juodos žvilgančios lokiukų kepurės, besišypsanti karalienė, Londono dviaukščiai autobusai, Big Beno laikrodis ir gotikiniai fasadai. Jei kas nors nori pajusti tikrą anglišką dvasią, tereikia viename iš prašmatnių viešbučių išgerti arbatos. ”Arbata – tai vaistas nuo liūdesio” – tikina anglai. O gal kas norėtų bare pabandyti išgerti pusę kvortos alaus?
Whitehall vyriausybinis rajonas, įsikūręs parlamentas, premjero rezidencija mūriniame name prie Downing Street Nr. 10 (nepopuliarinama turistams), Skotland jardo pastatas bei Banqueting House rūmai su 1630 m. Rubenso tapyba. Šiaurinėje pusėje kyla Laikrodžio bokštas su įžymiuoju Big Beno skambesiu. Dalis karališkų Bakingamo rūmų yra skirta turistam. Būtina aplankyti Tauerį (Tower) šalia kurio, viduramžiškai apsitaisę sargybiniai saugo karališkuosius valdžios simbolius, esančius Karališkajame ižde, apskritame Vakefildo bokšte. Kiekvienas besilankantis Londone privalo aplankyti Piccadilly Circus, Eroto fontaną, Trafalgaro aikštę. Jaunimas renkasi į Coven Garden operos teatrą, taip pat kontraversiškajame East Ende, prie Portobello Road Kesingtone ir Clerkenwell’yje. Viena iš pagrindinių turistų lankomų vietų – Madam Tussaud figūrų muziejus, kuriam jau daugiau nei 100 metų.

Joks kitas Europos miestas nėra taip mėgiamas kaip Paryžius. Nei viename mieste mintys taip dažnai nenukeliauja tolyn nuo šiandienos. Nuo garsių operos spektaklių iki piknikų prie Senos, nuo priešpiečių Brasserie Lipp iki saulėtų maudynių ant Sacre Coeur laiptų.. Miestas prie Senos vienas populiariausių kelionės tikslų pasaulyje. Šio miesto pradedi ilgėtis dar būdamas jame.
Kai kuriems keliautojams tiesiog pakanka pabuvoti kur nors San Žermen de Pre bulvare Lotynų kvartale, pavyzdžiui Café de Flore (Gėlių kavinėje), kur karštai diskutavo dar egzistencialistai. Šis kvartalas visada traukė tapytojus ir rašytojus. Taip pat Lotynų kvartalas garsėja Sorbonos universitetu tai vaizdingas rajonas, kur iki pat aušros kunkuliuoja gyvenimas nesuskaičiuojamose kavinukėse, restoranuose, kinuose ir diskotekose. Monparnaso rajonas, ypač jo vakarinė dalis sužavi prašmatniomis gatvėmis Maine Montparnase ir Raspail bei legendine kavine La Coupole. Luvras – miesto istorijos paminklas, senoji karalių rezidencija, o po revoliucijos – vienas garsiausių pasaulyje prancūzų muziejų. Ekspozicijoje apie 400 000 meno darbų, vienas iš jų - Leonardo da Vinčio “Mona Liza”. Tiuilri sodo alėjos veda į de la Concorde – Santarvės aikštę. Per revoliuciją ji vadinosi Place de la Revoliution (Revoliucijos aikštė), joje stovėjo giljotina, kurios peiliu Monsieur de Paris, budelis, nukirto galvas 130 mirtininkų, tarp jų ir Liudvikui XVI bei Marijai Antuanetei. Už Santarvės aikštės tęsiasi Eliziejaus laukai, reprezentacinės gatvės su prašmatniais namais bei viešbučiais. Taip pat paminėtina ir Šarlio de Golio aikštė su Triumfo arka, pastatyta po to , kai Napaleonas laimėjo mūšį prie Austerlico. Place Vendome aikštė - klasikinio laikotarpio meno šedevras, apsuptas namukais: viename iš jų paskutinius gyvenimo metus praleido Frederikas Šopenas. Taikos gatvė (Rue de la Paix), jau nuo Napaleono laikų garsėja prekyba bižuterija. Norinciu pamatyti senąjį XVII Paryžiaus miestą siūlome aplankyti Marė (Marais) kvartalą su elegantiška Places des Vosges, pripažintas istoriniu paminklu. Monmartas – stačiai kylančios gatvelės su daržovių parduotuvėmis, kavinėmis, restoranais, galerijomis ir skrybėlininkų parduotuvėlėmis veda į aukščiausią (130 m) Paryžiaus vietą – kamkinių kalvą (Mons Martyrium), viršūnėje iškalta balta monumentali bazilika Sacre – Coeur. Nuo jos laiptų atsiveria puikus Paryžiaus vaizdas, taip pat čia – jaunuolių susitikimo vieta. Netoli yra Moulin Ružas - vyksta kabareto spektakliai. Į Sitė salą reikia eiti seniausiu (1578 – 1607 m.) akmeniniu tiltu – Naujuoju tiltu (Pont Neuf), aplankyti Dievo Motinos katedrą (Natre – Dame), Teisingumo aikštę (Palais de Justice), žavingą Dofino aikštę (Place Dauphin) ir šventąją koplyčią (Sainte Chapelle), vėliau Šv. Liudviko tiltu (Saint Louis) pereiti į Liudviko salą.

“Roma pranoksta mūsų vaizduotę” – lakoniškai tvirtino Johanas Volfgangas Getė per savo kelionę po Italiją. Prie Fontana Di Trevi visada būriuojasi turistai, norėdami atsivėsinti, svajingai mėtydami monetas, nes tai suteikia viltį dar apsilankyti Romoje.
Norintys pažinti amžinąjį miestą, privalo pradėti nuo istorijos bei pažinti antikos pasaulį: Forum Romanum (Romos Forumą – anksčiau šioje vietoje vykdavo susirinkimai), Koliziejų, Circus Maximus, Kapitolijų, Trajano ir Karakalos pirtis, Adriano mauzoliejų (dabar Šv. Angelo pilį), Panteoną. Pasivaikščiojant galima susipažinti su Renesanso paminklais: elegantiškais rūmais Venezia, Cancelleria, Farnese, bažnyčiomis S. Maria del Popolo su koplyčia (Rafaelis tapytos freskos), S. Pietro ir Montorio, Šv. Petro bazilika, Medičių, Borgezių vilomis ir Vatikano rūmais bei sodais. Džiaugsmingiausia yra barokinė Roma: Piazza Navona – elegantiški laiptai Ispanijos aikštėje ir puiki Piazza della Rotonda. “Romėniškų“ pasivaikščiojimų viršūnė - apsilankymas Vatikane.

Milanas, tai mados, finansų ir pramonės centras, kurį gaubia judri, dalykiška ir žavi atmosfera. Antras pagal dydį šalies miestas ne tiek patrauklus, kiek prašmatnus, kviečiantis pažinti kosmopolitišką ir stilingą Italiją. Senieji Milano gyventojai jį vadino Mailand – šilumos ir įkvėpimo vieta.
Duomo bažnyčia – didžiausia pasaulyje (157 m ilgio, 92 m pločio) gotikinė katedra, kurios statyba pradėta valdant kunigaikščiui G.Galeazzo dar 1386 metais, o užbaigta N.Bonaparto įsakymu tik 1809 m. Pasakojama, kad darbų pabaigą paspartino imperatoriaus noras šioje vietoje būti karūnuotu Italijos karaliumi. Įspūdingiausiai, net 3400 skulptūrų, 135 bokštais išpuošta katedra atrodo apšviesta saulės, kuomet interjere pro vitražinius langus spindinti šviesa žaidžia spalvingose mozaikose. Priešais katedrą keturių aukštų stikline arkada pasipuošusi Vittorio Emanuele II galerija. Tai puiki vieta pasimėgauti puodeliu kavos ar apsilankyti vienoje iš daugelio prašmatnių parduotuvių. Šalia Santa Maria alla Scala bažnyčios įsikūrę La Scala neoklasicistiniai operos rūmai mena apie pasaulinio garso atlikėjų, tokių kaip Rossini, Puccini ir Toscanini, pasirodymus. Šalia įkurtas Museo Teatrale. Dvi šių rūmų salės paskirtos Verdi, čia eksponuojamas spinetas, kuriuo jis mokėsi groti, rankraštinės partitūros ir batuta, kurią Verdi gavo po įsimintinos “Aida” premjeros. XV a. suprojektuotame Santa Maria delle Grazie yra vienas gražiausių tapybos kūrinių – Leonardo da Vinci’o “Cenacolo” (“Paskutinė vakarienė”). Freska nėra užbaigta, nes dailininkas, nemanė esąs vertas nutapyti Kristaus figūrą. Per Antrąjį Pasaulinį karą, kurio bombardavimo metu stipriai nukentėjo vienuolyno stogas, šedevras išliko tik laimingo atsitiktinumo dėka. Poldi-Pezzoli muziejuje, kurio kolekcija 1879 metais turtingo didiko Giacomo Poldi-Pezzoli testamentu atiteko miestui, vienas šedevrų – Antonio Pollaiuolo’s “Jaunos moters portretas” – yra pripažintas Milano simboliu. Šiame mieste galima pamatyti visą aukštąją madą, apsilankius Quadrilatero kvartale, kuriame išsidėsčiusios garsiausių dizainerių parduotuvės.

Mocartas buvo susižavėjęs Praha lyg mylimąja. Netoli senojo turgaus gimusiam rašytojui F.Kafkai, priešingai – ji buvo kaip agresyvi motina, nesuteikianti laisvės. Praha, pasipuošusi beveik šimtu bokštų, daugeliui miesto gyventojų ir svečių yra tikras stebuklas. Nė vienas miestas vidurio Europoje neturi tiek grožio, kaip “auksinė Praha”, kurios senamiestis mena viduramžius.
Atvažiavus į Prahą, pirmiausia reiktų nuvykti ant Karolio tilto, nuo kurio atsiveria nuostabi miesto panorama. Prahos širdis – senojo miesto centre įsikūręs turgus. Kiekvienas pastatas yra senovės paminklas: Hradčanų bažnyčia ir rotušė su astronominiu laikrodžiu, barokinė Šv.Mikalojaus bažnyčia, Jano Huso paminklas. Einant link Josefovo rajono, daug senovinių žydų paminklų. Tą epochą liudija 1270 m. seniausia vidurio Europos sinagoga Senoji naujoji (Staranova), Aukštoji (Vysoko sinagoga), žydų rotušė, Pinkaso (Pinkasova) sinagoga ir žydų kapinės su žymaus rabino J.Lowos ben Beatelos antkapiu. Praha – teatrų miestas, čia įsikūrę Nacionalinis, J.K.Tylo, B.Smetanos teatrai, lėlių teatras, Laterna magica… mažasis miestas, tai parkų, paminklų ir ambasadų rajonas. Nuo čia tik du žingsniai iki Hradčanų. Ant piliakalnio dar X a. įsikūrusi valdovų rezidencija, kiekvieną žavi Karališkąja pilimi, vasarnamiais, renesansiniais Švarcenbergų rūmais, barokiniais Arkivyskupo ir Šternbergų rūmais. Šv.Vito katedra ir Šv.Jurgio bazilika Hradčanų rajone yra seniausios Prahos bažnyčios. Auksinė gatvelė, kurioje tankiai sustatytuose namuose gyveno auksakaliai, yra mėgstama turistų pramoga.

Berlynas - miestas, kuris šiandien atrandamas iš naujo. Jokia kita pasaulio sostinė per keletą dešimtmečių nepasikeitė taip radikaliai, kaip senoji Vokietijos sostinė. Tai, kas prieš nugriaunant Berlyno sieną, buvo pilka, dabar spalvinga, kas buvo elegantiška, dabar visiškai nebematinga. Dabar tai vienas svarbiausių Europos kultūros centrų. Maždaug 70 muziejų, žinomiausi iš jų yra Pergamento, Bode ir Berlyno karališkasis, surinkti didžiuliai meno kūrinių rinkiniai. Mieste yra daug galerijų, veikia apie 70 teatrų, tarp jų 3 operos, kabaretas, 2 filharmonijos, groja keliolika simfoninių ir kamerinių orkestrų.
Unter den Linden alėja yra Berlyno vizitinė kortelė. Čia išvysite pastatus, kurie pripažinti genialiais didžiųjų architektų darbais: Senoji biblioteka, Naujoji areštinė, Arsenalas (dabar čia įsikūręs istorinis muziejus), Valstybinė opera, imperatoriaus Vilhelmo I rūmai bei Brandenburgo vartai. Į pietryčius nuo Unter den Linden alėjos yra gražiausia Berlyno aikštė Gendarmenmarkt, Berlyno dramos teatras, bažnyčios. Naujasis Berlynas lankytojus žavi 1995-1999 m. perstatytu Normano Fosterio Reichstagu, Potsdamo aikšte. Didžiausias miesto parkas – Tiergarten, kuriame tebestovi paminklas tarybiniam kareiviui. Verta pasivaikščioti Kurfurstendamm gatve ir aplankyti bažnyčią su žydro stiklo vitražais Gedachtniskirche, taip pat nueiti į Europos centrą bei pasižvalgyti po paryžietiškai spindintį Charlottenburg. Šioje vietoje yra karališkoji vasaros rezidencija su barokine pilimi ir kerinčiomis sodybomis. Nepamirškite aplankyti ir Havellandschaft netoli Potsdamo, kuris pilimis ir šventyklomis traukia turistus iš viso pasaulio.

Briuselis turi tiek veidų, kiek tautų čia gyvena, maždaug trečdalis miestiečių turi užsienio pasus. Nuo 1950 m. pabaigos miestas žinomas kaip Europos sostinė. Tai elegantiškas miestas, kurio muziejai puikuojasi pasaulinio garso kolekcijomis, Karališkaisiais rūmais, prašmatniais viešbučiais ir parduotuvėmis. Galima eiti apsipirkti į Avenue Louise ir Chaussee de Waterloo, valgyti pietus Au Pain Quotidien arba tiesiog pasižvalgyti po daugybę skverų, stebėti draugiškus briuseliečius ir gėles. Kas dvejus metus rugpjūčio mėnesį Grand Place padengiama gėlių kilimu, kurio dydis siekia apie 1860 m2. Taip paminimas grafų L.Egmonto ir Ph.Hoorno, kovotojų už laisvę, netektis. Gerai žinomas belgų pomėgis – valgymas ir gėrimas, o Briuselis galbūt dėl to yra laikomas Europos sostine, nes geriausia prancūziška virtuvė yra čia , o ne Paryžiuje.
Nepamirštamą įspūdį palieka De Grote Markt, taip flamandiškai vadinama turgavietė, kuri visuomet šventiškai apšviesta, o fasadai papuošti tikru auksu. Gildijos namai, Karališkasis namas (Maison du Roi) ir rotušė (Hotel de Ville) kuria neįprastą gotikos, renesanso ir baroko ansamblį. Didžioji aikštė (Grand Place) taip pat istorinė vieta, kurioje ispanų kunigaikščiui F.Albai įsakius, buvo atlikta mirties bausmė maišto organizatoriams olandų grafams L.Egmontui ir Ph.Hoornui. Šios aikštės pastatus Prancūzijos karalius Liudvikas XIV įsakė apšaudyti, tad ji beveik visa turėjo būti rekonstruota ir atstatant įgavo puikybės ir puošnumo. Taip pat ne mažiau žavi XIX a. pastatyti neobarokiniai Teisingumo rūmai, Karališkasis dailiųjų menų muziejus (Musees Royaux des Beaux-Arts) ant Menų kalno (Mont des Arts), biržos pastatas, įsikūręs vienuolyno vietoje. Vienas iš įdomiausių Briuselio pastatų – senas pirklių namas Rues des Sables (dabar čia įkurtas Komiksų muziejus).

Danijos sostinė Kopenhaga atrodo laisva ir jauna. Vienoje ilgiausių pasaulyje Stroget alėjoje (apie 2 km ilgio), kaip ir visuose didmiesčiuose, vyksta judrus eismas. Tačiau naujajame uoste, netoli Nyhauto, vyrauja Viduržemio jūros atmosfera. Vasarą šimtai Kopenhagos gyventojų ir svečių užplūsta miesto restoranus, barus ir smukles. Kopenhaga – seniausios Europos monarchijos rezidencija, Anderseno pasakų miestas, kurio simbolis yra garsioji undinėlė.
XVII a. vyko pirmasis Kopenhagos kultūros atgimimas, kurį šiandien mena Apvalusis bokštas (Runde Tarn), astronomijos laboratorija, statulomis ir bareljefais dekoruotas Biržos pastatas su bokštu. Puikūs Rozenburgo rūmai reprezentuoja Nyderlandų renesansą. Kadangi jau nuo XVIII a. vidurio Danijos valdovai čia negyveno, tačiau iki šių dienų išliko autentiškos Rožių pilies menių dekoracijos. Nuo 1660 m. šioje pilyje saugomos karūnos, regalijos ir brangenybės. Vertingas architektūrinis paminklas yra 12 senųjų bastionų, XVII a. pastatytų Kristianhauno saloje ir išlikusių iki pat šių dienų. Nuo spiralės formos Išganytojo bažnyčios bokšto atsiveria miesto panorama. Virš Rotušės iškyla aukščiausias Kopenhagos bokštas (110,5 m). Visai šalia – 1834 m. įkurtas pramogų parkas Tivolis, netoliese – “alaus karaliaus” K.Jakobsono ir jo žmonos Otilijos įkurta Ny Karlsbergo gliptoteka. Čia eksponuojama didžiausia, neskaitant Prancūzijos, prancūzų tapybos ir XIX – XX a. skulptūros bei Danijos senovinės tapybos ir skulptūrų kolekcija.

Oslas – 454 km2 plotą užimantis miestas. Jame daug vasarnamių bei poilsio zonų. Net vėlyvą naktį centre veikia parduotuvės. Už Karlo Johano vartų esančios užeigos, kavinės, restoranai ir futuristinis prekybos centras “Aker Brgge” yra itin dažnai lankomi. Teatrų salės pilnos žiūrovų. Šis miestas tinka ir gyventi, ir poilsiauti: daug pasivaikščiojimui skirtų takelių, 2200 km ilgio slidinėjimo trasos.
Didelį susidomėjimą keliautojams kelia 192 realistinės Gustavo Vigelando granito ir geležies skulptūros, stovinčios Frognerio parke. Įžymiausia – 17 m. obeliskas, išskobtas iš vieno granito luito. Vigelandas jame pavaizdavo visą žmogaus gyvenimo ciklą: nuo gimimo iki mirties. Oslo klestėjimo laikotarpiu iškilo prabangiausi miesto statiniai: Karališkieji rūmai, Stortingo (parlamento) pastatas, Nacionalinis teatras, Nacionalinė galerija, universitetas. Vikingų laivų muziejus Bygdoy pusiasalyje yra vienas įdomiausių muziejų. Čia galima pamatyti garsųjį 21,5 m ilgio laivą iš Osebergo. 850 metais pastatytas laivas buvo atkastas 1903 m. Oslofjordo pakrantėje Osebergo rajone. Šis laivas buvo karalienės Asos kapavietė. Paminėtini jūros laivų Fram ir Kon-Tiki muziejai. Žymiausias norvegų ekspresionistas Edvardas Munchas gimtajam Oslo miestui padovanojo savo kolekciją. Jai skirtame Muncho muziejuje yra 1100 autoriaus paveikslų, 4500 piešinių, 18 000 grafikos darbų ir 6 skulptūros. Vienas žymiausių Oslo miesto simbolių – raudonų plytų rotušė, pastatyta 1931 – 1950 m.

Stokholmas - keturiolikoje salų prie Melaro ežero ir Baltijos jūros Saltsjono įlankos pastatytas miestas - vandens ir šviesos simfonija. Vasarą, kai žvilganti šiaurinė saulė atsispindi plačiame vandens paviršiuje, Stokholmas atrodo beveik kaip Viduržemio jūros miestas. Tačiau čia vyrauja jauki, rami atmosfera. Tuo metu kavinukes, aikštes ir parkus, kviečiančius sustoti, pasilinksminti ir paklausyti muzikos, užplūsta žmonės. Tai, kad daugiau nei 150 metų Švedija nesivėlė į jokius karus, buvo palanki aplinkybė Stokholmui tapti gražiausia ir daugiausia kultūrinio paveldo paminklų turinčia sostine pasaulyje.
Gamla Stanas – tai Stokholmo senamiestis, išraižytas siauromis, paslaptingomis gatvelėmis su nedidelėmis aikštėmis, kurias supa daugybė kavinukių, restoranų, galerijų ir suvenyrų parduotuvių. Vokiška XVI a. Šv.Gertrūdos bažnyčia liudija apie ilgus vokiečių pirklių dominavimo metus ir glaudžius santykius su vokiečių Hanzos sąjunga. Šiaurinėje Stadsholmeno salos dalyje pastatyta karališkoji baroko pilis yra vienintelė pasaulyje karališkoji rezidencija, kuri visada buvo atvira visuomenei. Djurgardeno saloje įsikūręs Šiaurės muziejus, valstybinis muziejus “Waza”, Akvarija (muziejus apie gamtos ir vandens pasaulį). Skansenas yra pirmasis muziejus po atviru dangumi, jame galima susipažinti su visa Švedijos istorija. Čia iš visų šalies kampelių atvežta apie 150 statinių, pradedant nuo viduramžių ir baigiant XIX a. nuo aukščiausio šio muziejaus taško Solideno kalvos atsiveria nuostabiausia Stokholmo panorama. Skeppsholmas – meno sala, kurioje įsikūrę Nacionalinis meno muziejus, Tolimųjų Rytų meno muziejus ir Architektūros muziejus, kiek tolėliau – daugybė meno studijų bei Grand Hotel rūmai, kuriuose apsistoja Nobelio premijos laureatai. Segels Torge – šiuolaikinių pastatų rajonas, kurio puošmena – Kultūros namai, kuriems architektūra ir dydžiu negali prilygti netoliese stūksantys bankai, prekybos centrai. Vienu metu net trys galerijos pristato aktualias meno, fotografijos, mados parodas, taikomąjį meną ar ryšių priemones.

Svajodami apie saulėtas atostogas prie jūros, niekada nepagalvotumėt apie Helsinkį. Tačiau Suomijos sostinės grožis ir gyventojų nuoširdumas palieka didelį įspūdį. Vasarą, kai įsiviešpatauja karštos dienos ir šviesios naktys, mieste kunkuliuoja gyvenimas. Uosto link vedančioje alėjoje – Esplandijoje, priešais kultūros centrus, administracinius pastatus nuolat skamba muzika. Turgaus aikštėje, Pietiniame uoste bei rotušėje vyrauja kone pietietiška atmosfera.
Tai jaunas miestas, kuris atvykusiuosius žavi visuomeniniais neoklasicistinio stiliaus pastatais, kuriuos XIX a. suprojektavo vokiečių architektas K.L.Engelis. 1808 m. miestą užėmus rusų kariuomenei, buvo visiškai sunaikinti mediniai senojo Helsinkio pastatai. Naujieji valdovai sužavėti Rusijos sostinės grožio, į pagalbą pasikvietė K.L.Engelį, kuris keletą metų praleido Sankt Peterbuge. Gražiausioje miesto Senato aikštėje pastatyta katedra, tai milžiniškas, didingas keturiais bokšteliais pasipuošęs pastatas, kurio fasadą juosta kolonada. K.L.Engelis visą Senato aikštę suprojektavo pagal klasicistinį Peterburgo stilių. Pirmasis šio architekto Helsinkyje pastatytas pastatas – senatas bei netoliese esanti vyriausybės rezidencija. Priešais stovintis universitetas laikomas vienu gražiausių Engelio kūrinių. Paskutinis jo darbas buvo katedra, kurios statyba baigta jau po architekto mirties.

Dublinas yra jaunas, spalvingas ir vis kitoks kiekviename žingsnyje. Oras čia dažnai džiuginančiai gražus. Rašytojai ir poetai – neatsiejama Dublino kultūros dalis. Trys Nobelio premijos lauretai – Viljamas Batkeris Jeitsas, Džordžas Bernardas Šo ir Samuelis Beketas – gimė Dubline. Jie daug laiko praleisdavo smuklėse. Šiandien tai puikiausiai pateisina turistų “smuklių maršrutus” iki Deivis Byrnes ar Mulligan ir Palace barų.
Turbūt kiekvienas ragavo Guinness Stout alaus, gaminamo vienoje didžiausių daryklų pasaulyje. Nuo 1986 m. joje gaminamas ir škotiškas viskis. Ši kompanija nuo 1759 m. gaminanti tradicinį airišką alų, taip pat yra meno mecenatė, finansuojanti Šv. Patriko katedrą ir daugelio parkų įkūrėja. Kas Dubliną pažįsta tik iš airiškų filmų, kuriuose nuolat lyja, o gatvės yra tamsios ir siauros, maloniai nustemba sužavėti tikrojo Dublino paveikslu. Prabangi pilis, nacionalinis muziejus su arkadomis ir kolonomis, paštas O’Konelio gatvėje, klasikinė NMP katedra ir senasis airių parlamento pastatas, savo klasikiniu fasadu primenantis senąją Dublino prabangą. Protestantiško stiliaus Šv. Patriko katedroje “Guliverio kelionių” autorius Džonatanas Sviftas beveik 30 metų išbuvo dekanu. Einant pakrante iki Bri Chualann kurorto, atsiveria nuostabių tapybiškų peizažų. Užburianti vieta – Tepmle Bars, senasis hugenotų rajonas Dublino centre, kur įsikūrę parduotuvės, bistro, restoranai ir kavinės, taip pat teatrai ir galerijos. Čia galima skaniai pavalgyti, o vakare pasiklausyti smuiko melodijų.

Budapeštas. Dar nuo Habsburgų valdymo laikų architektūros žavesiu, kavinių populiarumu bei netylančiais operos aidais besivaržantis su prabangiąja Viena, kviečia pasimėgauti gurmaniškais valgiais, vynais, čigoniška muzika, apie 150 mineralinių šaltinių vandenimis. Per ilgą miesto istoriją šiandien tyliame ir jaukiame senamiestyje buvo griaunamos bažnyčios ir statomos mečetės, vėliau vėl griaunamos, vietoj jų statant naujas bažnyčias, operas, karališkus rūmus. Norėdami suprasti per amžius išugdytą miesto dvasią, turite atvykti ir pajusti…
Dešiniajame Dunojaus krante, Budos įkūrimo vietoje, galima apžiūrėti romėnų miestą – Akviną. Išliko senojo miesto amfiteatrų griuvėsiai, muziejus, Heraklio vila ir pirtys. Ypatingas vergijos turkams palikimas: trys pirtys ir Gul Baby mauzoliejus. Senasis Buda išsiskiria siauromis gatvelėmis, kurias supa keliaaukščiai barokiniai ir klasicistiniai pastatai. Įspūdingiausias neoromaniško stiliaus statinys – Baszta Rybacka. Didžiausią įtaką Budapešto architektūrai, gyvenimo būdui padarė Habsburgų valdymo laikotarpis, kuomet Vengrija buvo austrų- vengrų imperijos dalimi. Tai mena iš Vienos atkeliavęs kavinių populiarumas. Iki šiol dirba garsioji Café New York, dekoruota paauksuotomis kolonomis ir paveikslais, Café Gerbeand. Imponuoja viena didžiausių Europos valdymo įstaigų, tai 700 patalpų parlamento rūmai, bei Hosok tere, tai Didvyrių aikštė, pastatyta vengrų valstybės tūkstantmečiui paminėti. Secesijos mylėtojų meka yra Holte Gellert. Kolonomis puoštas jo baseinas yra itin mėgstamas miesto gyventojų. Vengrijoje buvo parašytos Franco Leharo, Emericho Kalmano operetės, tai ir Bela Bartoko, Fereneco Listo gimtinė. Verta aplankyti ir Operos teatrą, kurio salė talpina 1500 žiūrovų.

Kas mėgina pažinti Madridą nuosekliai apžiūrėdamas visus paminklus, įsitikina, kad jų yra per daug. Tai džiaugsmingiausia Europos sostinė, kurios dvasią pajusite vaikštinėdami gatvėmis ir ilsėdamiesi kavinėse ar baruose, kur prie kiekvieno gėrimo paduoda puikių tapas (užkandžių). Tai gali būti marinuoti moliuskai, tortilijos gabalėlis, sūris, kumpis, alyvos ar kiti gardėsiai. Be jų būtų sunku ištverti iki vakarienės, nes restoranai mieste atsidaro tik po 22.00 h.
Karaliaus rūmai, tai didžiulė pilis, net dešimt kartų didesnė už Bakingemo rūmus. Salės su freskomis ir auksiniai lipdiniais puoštomis lubomis bei sunkiais sietynais perkelia lankytojus į kitus amžius. Pilies sienas puošia rūmų dailininkų tapyti Ispanijos karalių veidai. Taip pat daug šios tematikos paveikslų yra Prado muziejuje. Didžiojoje aikštėje (Mayor Plaza) vykdavo koridos ir egzekucijos, dažnos ir jaudinančios nuo inkvizicijos laikų. Tačiau jau daugelį metų Madrido gyventojams ši aikštė – ideali vieta išgerti kavos ar vyno, paskaityti laikraštį ar pasišnekučiuoti su draugais. Iš Didžiosios aikštės vingiuoja kreivos gatvelės, stovi vartai, laiptukai ir plyti mažos senamiesčio aikštelės. Daugelis namų išlaikė Habsburgų stiliaus fasadus ir taip pat gražiai galėtų stovėti Vienoje ar Zalcburge. Madridas yra architektūrinių stilių mišinys. Senamiesčio vyskupo koplyčia griežto gotikinio stiliaus, o viena gražiausių barokinių Pirėnų pusiasalio portalų galima pamatyti senoje prieglaudoje, kurioje dabar yra Miesto istorijos muziejus. Prie Šv.Onos (Plaza de Santa Ana) aikštės stovi klasicizmo stiliaus Ispanų teatras (Teatro Espanol), o pire Sibelės aikštės (Plaza de Cibeles) – renesansinio stiliaus Nacionalinis bankas. Art deco stili atspindi kinos teatras Palacio de la Musica, o art nouveau (ispaniškasis secesijos stilius) – Kūrėjų sąjungos pastatas.