Kelionė po Mažąją Lietuvą – Smalininkai, Mociškiai ir Pagramantis (1 d.)

Anksti ryte išvykstame iš Vilniaus ir leidžiamės į pažintinę kelionę į Mažosios Lietuvos kraštą. Mūsų pirmasis sustojimas – Smalininkai. Šis istoriškai unikalus miestelis — vadinamas „amžinuoju pasieniu“ — nuo senų laikų buvo riba tarp skirtingų kultūrų. Čia miško ir upių alėjos veda pro senus tiltus ir liepų kuoromis puoštus vingius, kviečiančius pažinti praeitį; tai vieta, kur gyva istorija — nuo vandens matavimo stoties, laivų statyklos iki siaurojo geležinkelio stoties. 1422 m. Melno sutartimi tarp kryžiuočių ordino ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Smalininkai tapo valstybine siena, vėliau skyrusia Prūsiją ir carinę Rusiją. Čia mūsų lauks gyva, teatrališka ir įtraukianti edukacija*. Nusikelsime maždaug 100 metų atgal, į laikus, kai miestelis klestėjo kaip svarbus Nemuno prekybos ir pasienio punktas. Ekskursiją ves įvairūs personažai – pasienio tarnyba, griežtas, bet šmaikštus mokytojas Ansas, svetingoji frau Marta, elegantiškoji Smalininkų burmistro žmona prancūzaitė madmuazelė le Kler ir kiti veikėjai, atkuriantys to meto kasdienybę.

Po įdomios ir nuotaikingos kelionės laiku vykstame į Mociškių palivarką, garsėjantį savo jaukia atmosfera ir kulinarinėmis edukacijomis. Mus pasitiks palivarko šeimininkai, kurie šiltai papasakos apie tikrus kaimo receptus, perduodamus iš kartos į kartą. Čia susipažinsime su tradicinių lietuviškų valgių ypatumais*, jų istorija ir gamybos subtilybėmis. Patiekiami Mažosios Lietuvos regionui būdingi 19 a pabaigoje – 20 a. pradžioje kiekvieno lietuvininko šeimoje valgyti pietūs: mažlietuviškas šiupinys, kuchenas (dažniausiai štrudelis) ir kafija (gilių kava). Pietų metu sužinosime apie tradicinius šio krašto patiekalus, jų skirtumus ir panašumus su lietuvių, žemaičių bei vokiečių patiekalais ir, žinoma, sočiai pavalgysime. Mums papasakos, kaip buvo medžiojamos meškos, o jei pavyks, galėsime medžioklės priemones išbandyti ir patys.

Pavalgę ir pailsėję keliaujame į Pagramančio regioninį parką*, kur prasideda mūsų pažintinė gamtos ir istorijos kelionės dalis. Apsilankome lankytojų centre, susipažįstame su ekspozicija „Almančios rėvos“, kuri atskleidžia parko geologines vertybes, o tuomet kylame į Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria įspūdinga šių dviejų upių susiliejimo panorama.Toliau leidžiamės į pažintinį žygį po Pagramančio miestelį (apie 2 km), kur gamtos ir kultūros paveldas dera tarpusavyje. Pasivaikštome jaukiais takeliais, pereiname kabančius tiltus, apžiūrime Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią. Užkopę į Pagramančio piliakalnį grožimės miestelio ir upių slėnio vaizdais, o netrukus prieiname ir garsiają Pagramančio atodangą, kuri leidžia pažvelgti į 200 tūkstančių metų siekiančią Karšuvos žemumos geologinę istoriją. Nusileidę žemyn ir vėl kirtę kabantį tiltą, atodangą išvystame visu jos didingumu. Žygį tęsiame palei Akmenos pakrantę, kur rojaus obelaičių alėjoje galima surasti savo zodiako ženklu pažymėtą obelaitę. Įveikę dar vieną „beždžionių tiltą“ grįžtame į žygio pradžios vietą. Vakare, kupini dienos įspūdžių, išvykstame namų link. Grįžtame vakare.